Mazas miskelis

*Giliai ikvepia oro*
"Mes pranasesni uz zmones. Ir labai labai pavojingi. Nes ir vegetarai kartais neatsilaiko pries zmogaus kraujo kvapa.."
"Mes visi grazus. Tik tam kad suviliotume savo aukas" *sypteli*
"Ne skanume esme, nors visu zmoniu kraujas skanus, labai skanus, taigi kai alkis uzvaldo. Taip, kaip mane dabar. Tikrai labai sunku istverti" *pazvelgia i ja blizganciomis juodomis akimis*
"Ko tu labiau noretum? Dabar numirti, ar gyventi amzinai?"

* Natalie išsižiojo. Tačiau ilgai negalvojo. *
- "Aišku, kad nenoriu mirti. Esu palyginti jauna... Nors tu - jaunesnė... Žinoma, kad geriau gyventi amžinai... " * pasakė nė kiek neabejodama. *

"Mielai..."
*Uosto Natalie oda paskui savo didele jega priremia mergina prie medzio atidengia plaukus nuo kaklo ir isisiurbia i kakla. Bet tai tetrunka tik momenta nes Jane atsiplesia nuo klykiancios Natalie ir trumpam pastoviniavus prie medzio nusivalo krauja ir isbega*

* Natalie nesuprato kas įvyko. Buvo pernelyg lėta, kai pajuto Jane prie pat jos. Tai įvyko greitai. Jane veidas prie Nat kaklo, jausmas, kai šalti, aštrūs dantys įsmigo jai į odą. Akimirką Nat nesugebėjo ištarti jokio garso. Juto, kaip gyslose stingstantis kraujas nenoriai leidžiasi siurbiamas vampyrės. Bejėgė. Taip ji jautėsi akimirką. Kai Jane dingo. O Nat nesugebėdama net užmerkti akių parvirto ant žemės. Iš pradžių ant kelių, paskui šiaip taip sugebėjo atsigulti ir užsimerkti.
Lyg tyčia dangus apsiniaukė. Prieš kelias akimirkas buvę šviesūs debesys, pro kuriuos skverbėsi saulės spinduliai pakito. Tapo kone visiškai juodi, prisikaupė sunkių vandens lašų. Ėmė lyti.
Natalie jautėsi tragiškai. Ėmė deginti visą kūną. Lyg iš vidaus. Tokio skausmo ji niekada nejuto. Ėmė klykti. Šaižus jos balsas perskriejo per visą girią, o ji gulėjo ant žemės. Nejudėjo, bet matėsi, kad vos vos kvepuoja. Atrodė, kad miega. Kad ramiai miega, nors visą kūną tarsi varstė milijonai durklų.... Ji keitėsi. *

*Išgirdęs klyksmą akimirkai nustoja kvėpuoti.. Mergaits klyksmas galėjo priklausyti Belai.. Kitą sekundę Čarli nubėgo į garso pusę*

*Jis pamatė gulinčią Natalie ir pargriuvo ant kelių šalimais. Nusiplėšęs marškinių skverną prispaudė prie žaizdos kakle. Tada patikrino ar nėra lūžių, sumušimų.. tai buvo sunku, nes mergina kartais tampėsi jo rankose. Jis atsargiai paėmė ją ant rankų ir nubėgo prie mašinos, kur paguldė mergaitę ant galinės sėdynės. Pats greitai per raciją paskambino į ligoninę ir išvažiavo.*

*Grįžta piktas į nelaimės vietą ir su šautuvu rankose naršo miškelį.. Eidamas užkliuvo už iškilusios šaknies ir griuvo.. trenkės galva į akmeną ir guli be sąmonės*

((O Dieve tu jį nužudysi? :]))

lili rašo:

((ate ate Charliui ;D))

[[ ėj xD Aš norėjau jį pasigainiot (kai atsibusiu)... Jis juk toks skanus xD ]]

(( sexopotologe pavergs senuka xDD))

[[ Aha... Bet tas senukas labai jau vilioja :s xD ]]

[[ Aš irgi noriu :S xDD ]]

((o kitus faktus tiesiog nuslepsi xDD))

* Natalie atsidūrė čia greitai. Visą kelią ji bėgo ir nė kiek nepavargo. Ji priėjo prie medžio, prie kurio buvo jai įkąsta. *
- "Nepaprasta galia... Greitis, jėga, aštrūs pojučiai... " * Natalie bejausme veido išraiška spoksojo į medį. *
- "Viskas taip, kaip ji ir sakė. " * Po akimirkos Natalie lūpų kamputis kilstelėjo aukštyn, ji šyptelėjo. Tačiau netrukus ji išgirdo žingsnius. Natalie staigiai atsisuko. Ji išvydo vaikiną. Tamsių plaukų, visa galva aukštesnis už Nat, kokiais penkeriais metais vyresnis. Natalie įkvepė gardaus oro. Vaikinas gerokai trenkė alkoholiu. Buvo išsišiepęs iki ausų ir ėjo link Natalie. *
- "Ėj... Meryt... Gal tave sušildyt?" * Natalie šyptelėjo. Ir tik tada suvokė, kad stovi viduryje miško tik su plonyte balta suknele. Šalčio ji visai nejautė. Vaikinas žengė arčiau Nat. *
- "Nebijok, aš tau nieko nepadarysiu." * pasakė vaikinas eidamas prie Nat. Buvo aišku kokios jo mintys. Jis akimis rijo išblyškusią merginą. Priėjęs prie Natalie jis čiupo ją už rankų, o ji nė kiek nesipriešino. Vaikinas išsišiepė ir palinko link Natalie. Tačiau jis nespėjo nieko suprasti, kai Natalie pakreipė galvą ir jos aštrūs dantys įsmigo jam į kaklą. Praėjo vos kelios akimirkos, kai vaikinas gulėjo ant žemės, tarsi išsunktas, atrodė, lyg jis nebeturėtų nė lašelio kraujo savyje. Natalie tuščios, juodos akys spoksojo į gulintį lavoną. Baisiausia buvo tai, kad ji buvo vis dar ištroškusi. *

* Naktiniai pasivaikščiojimai Maurai visada patiko, tad šis nebuvo išimtis. Ji atklydo į nedidelį miškelį. Kiek pavaikštinėjusi ji medžių proparšoje pastebėjo kažkokį statinį ir nuėjo jo link*

* Natalie kelias minutes stovėjo miške. Ji visiškai nejudėjo, akys buvo įsmigusios į mirusį vaikiną. Jos galvoje buvo maišatis, ji nesuvokė ką padarė, tačiau viduje buvo gera. Jos vidų tarsi užplūdo maloni šiluma. Nat tarsi laukė, kad vaikinas pabustų, atsikeltų ir rėkdamas bėgtų iš miško, tačiau jis nebejudėjo. Pagaliau Natalie ryžosi pajudėti. Ji sugniaužė rankas į kumščius. Norėjo klykti vaikinui, sakydama "pabusk..." Tačiau tai nebūtų padėję. Natalie kelis kartus sumirksėjo ir žengė kelis žingsnius nuo lavono, nors akys toliau žiopsojo į jį. Persigandusi šviesiaplaukė pažvelgė į savo baltą suknelę. Tiesiog stebuklinga buvo tai, kad ji nebuvo išsitepusi krauju. Kiekvienas kraujo lašelis buvo godžiai išgertas. Ji išsigando. Girdėjo tolumoje žingsnius. Jautė, kad ten gyvūnas, kurio kraujas taip pat viliojo ją, bet su žmogumi gyvūnas lygintis negalėjo. "O jeigu mane kas nos pamatys? Žmogžudė." pagalvojo Nat ir baikščiai apsidairė. Aplink nieko nesimatė, bet po akimirkos ji išbėgo iš šio miškelio. *

*Amber vaikstinedama po miesta nuklydo i miska. Ji nejo gilyn, idemiai dairesi. Giliai ikvepusi oro ji eme vaikstineti ismindziotu takeliu pamiskeje.*

*Amber apsisuko ir grizo atgal i miesta.*

*Įlėkusi į mišką Emily ima uostinėti orą. Užuodžia vyrą ir pasileidžia link jo. Emily staigiai atsidūrė už jo nugaros.*
"Labas" *Tyliai ir saldžiai pasisveikino Emily*
*Vyras krūptelėjo* "A...labas" *išlemeno jis*
*Emily meiliai ir nekaltai nusišypsojo* "Nori pažaist?..." *paklausia tyliai*
*Vyras sutrko, bet po keliųminučių išsišiepia* "Noriu" *pasako ir žengia žinksnį link Emily*
*Emily iš kart supranta kokios jo mintys. Ji dar plačiau išsišiepia ir staigiai pasako* "Duodu tau minutę, o tada tave pradėsiu medžioti. Bėk."
*Vyras iš kart sutrinka, bet paskui suvokia, kad Emily nejuokauja ir pradeda bėgti*
"Vienas, du, trys, keturi, penki, šeši, septyni..." *Garsiai skaičioja* "...penkiasdešimt aštuoni, penkiasdešimt devyni, šiašiasdešimt"
*Emily nusijuokia. Vyras spėjo nubėgti vos kelesdešimt metrų. Ji be jokio vargo ribėga prie jo ir įsikimba į kaklą.*

*Vis dar geros nuotaikos Emily išeina ir miškelio*

Emily rašo:

*Įlėkusi į mišką Emily ima uostinėti orą. Užuodžia vyrą ir pasileidžia link jo. Emily staigiai atsidūrė už jo nugaros.*
"Labas" *Tyliai ir saldžiai pasisveikino Emily*
*Vyras krūptelėjo* "A...labas" *išlemeno jis*
*Emily meiliai ir nekaltai nusišypsojo* "Nori pažaist?..." *paklausia tyliai*
*Vyras sutrko, bet po keliųminučių išsišiepia* "Noriu" *pasako ir žengia žinksnį link Emily*
*Emily iš kart supranta kokios jo mintys. Ji dar plačiau išsišiepia ir staigiai pasako* "Duodu tau minutę, o tada tave pradėsiu medžioti. Bėk."
*Vyras iš kart sutrinka, bet paskui suvokia, kad Emily nejuokauja ir pradeda bėgti*
"Vienas, du, trys, keturi, penki, šeši, septyni..." *Garsiai skaičioja* "...penkiasdešimt aštuoni, penkiasdešimt devyni, šiašiasdešimt"
*Emily nusijuokia. Vyras spėjo nubėgti vos kelesdešimt metrų. Ji be jokio vargo ribėga prie jo ir įsikimba į kaklą.*

((oo, man patinka sadistiskos fantazijos;DD))

Jane rašo:

Emily rašo:

*Įlėkusi į mišką Emily ima uostinėti orą. Užuodžia vyrą ir pasileidžia link jo. Emily staigiai atsidūrė už jo nugaros.*
"Labas" *Tyliai ir saldžiai pasisveikino Emily*
*Vyras krūptelėjo* "A...labas" *išlemeno jis*
*Emily meiliai ir nekaltai nusišypsojo* "Nori pažaist?..." *paklausia tyliai*
*Vyras sutrko, bet po keliųminučių išsišiepia* "Noriu" *pasako ir žengia žinksnį link Emily*
*Emily iš kart supranta kokios jo mintys. Ji dar plačiau išsišiepia ir staigiai pasako* "Duodu tau minutę, o tada tave pradėsiu medžioti. Bėk."
*Vyras iš kart sutrinka, bet paskui suvokia, kad Emily nejuokauja ir pradeda bėgti*
"Vienas, du, trys, keturi, penki, šeši, septyni..." *Garsiai skaičioja* "...penkiasdešimt aštuoni, penkiasdešimt devyni, šiašiasdešimt"
*Emily nusijuokia. Vyras spėjo nubėgti vos kelesdešimt metrų. Ji be jokio vargo ribėga prie jo ir įsikimba į kaklą.*

((oo, man patinka sadistiskos fantazijos;DD))

((xDD nepersistengiau? xD))