Mazas miskelis

"Na susitiksim veliau" *stipriai apkabina ir pamoja* "Mokykis naudotis savo galia" *nusišypso* "Kai kitą sykį susitiksim tikiuosi būti nutrenkta žaibo" *nusijuokia ir išbėga iš miško*

*sedi ir toliau ziuri i toli*

*Kite staiga nutila...*

*atsisuka i ja ir ziuri*

* Natalie šyptelėjo ir atsisveikino su Emily. Netrukus jos dėmesį patraukė ilgokai tylėjęs Markas ir staiga nustojusi dejuoti Kite. Nat atsisuko į jų pusę. Mergina gailiai nužvelgė gulinčią merginą ir netrukus nuėjo link Marko. Atsisėdo prie jo. *
- Ar sunku buvo... Nustoti gerti jos kraują? * paklausė spoksodama kažkur tolyn. *

*pasiziuri i ja*
nu cia man lengvai buvo,bet dazniausiai iki mirties isgeriu
o tau kaip?

* Natalie nusijuokė, tačiau tai nebuvo labai džiaugsmingas juokas. *
- Abejoju... Labai abejoju ar pajėgčiau nustoti... * pasakė ir nudelbė akis žemėn, lyg to labai gėdytųsi. *
- Net... Vargu ar pajėgčiau nustoti net ir gyvūno kraują gerdama, nors šis nė iš tolo negali lygintis su žmogaus... * nutęsė ir žvilgtelėjo į Kite. *

*Kite staiga atsimerke tarsi ja kasnors butu perdure*
*Kite potruputi keliasi atsiremdama rankomis i zeme itin didele jega*
*ji atsistoja su savo raudonomis kraujo trokstanciomis akimis apzvelgia Marka ir Natalie*
*pakreipe galva i desinia ir istiesia ir giliai itraukia oro*

* Natalie staigiai atsisuko į Kite. Akys buvo pilnos nuostabos. Netrukus ji pašoko ant kojų ir šyptelėjo Kite'i. Prisiminė, kai pati pabudo ligoninėje, nesuprato kas jai nutiko, norėjo, kad kažkas jai tai paaiškintų. Tačiau Nat nejudėjo. Nežinojo ką jai sakyti ir tarsi jautė, kad ji yra labai ištroškusi. *

*pasiziuri i Kite*
sveika gimus
*syptelejo*
kaip jautiesi?

"Kas tu???"
*nenoredama atsakymo paklause Kite*
*Ji vel pakreipe galva tik si karta i kaire ir idemiai ziurejo i Natalie su Marku ziurejo nepykantos kupinu zvilgsniu*

cia man?
*ziuri i ja*

* Natalie susirūpinusiu žvilgsniu žiūrėjo į Kite. *
- Nebijok... Em... * Nat nebuvo pratusi taip kalbėti, tačiau nenorėjo, kad Kite jaustųsi prastai. Tarsi norėjo ištaisyti tai, kas buvo nutikę jai pačiai. *
- Mes... Tokie patys, kaip ir tu.Gali manimi pasitikėti... Šiaip ar taip... tu šiuo metu esi tikrai tvirtesnė už mane... Aš Natalie. * pasakė nedrįsdama eiti link jos. *

"kas jus???"
*visdar kraipo galva Kite tarsi noredama apsiprasti naujame kune*
"Kas as???"
*idemiai i kazka isiziurejo Kite savo raudonomis akimis*

* Natalie nesmagiai sukikeno. *
- Geriau užduok kelis lengvesnius klausimus... * pasakė nudelbdama akis žemėn. *

mes esam vampyrai
*atsistoja ir prieina prie jos*
tu db viena is musu
*ziuri i jos akis*
nurimk ir bus geriau

*Kite stovejo lig ikalta surauke lapas ir idemiai ziurejo i artejanti Marka*
"kada as tapau ir kas as buvau... pries tai"
*pagiezos piltu veidu apziurejo save*

* Natalie žiūrėjo, kaip Markas Kite bando paaiškinti kas ji tapo. Natalie akys netrukus tarsi išsipūtė. *
- Tu... neatsimeni kas buvai prieš tai? * netikėdama paklausė. *

pries tai buvai mergina,kuriai pasakes kas esu panorejai mirti
nes tave griauze atsiminimai
*ziuri i ja*

"Kas as buvau?"
*ziurejo i Marka tarsi butu tranze*
"tu tai tu tas kuris mane pasmerke ar ne?"
"tu taip pat vampyre"
*si zodi istare su panieka ir atsargiai ir gan maloniai kreipesi i Natalie*

*nuleido galva*
aga as
*ziurejo i zeme*
gal atleisi kada nors

* Natalie išpūtusi akis staigiai nusisuko nuo Kite. Abejojo ar jai gerai būti čia, kartu su ja. Galbūt ji, skirtingai nei Nat po virtimo, norėjo pabūti viena. Tačiau netrukus ji pažvelgė į Kite, kuri, rodės, kad buvo nelabai patenkinta tuo, kad tapo vampyre. Nat nedrąsiai linktelėjo. *
- Taip, vampyrė. * pasakė ganėtinai tyliai, tačiau neabejojo, kad ką tik gimusioji vampyrė tai girdėjo. *
- Ganėtinai nauja... Nors, savaite už tave vyresnė. * šyptelėjo. *

"kas as buvau as noriu zinoti koki gyvenima man sugriovei?"
*pirma karta padejo zingsni Kite ji pasiziurejo i savo ranka ir vel tusciu zvilgsniu nuzvelge Marka ir Natalie*

*Kite jau zadejo verkti bet jai neriedojo asaros ji nieko nesupratusi pazvelge i Natalie*
"pasakyk mano varda"

* Natalie krūptelėjo išgirdusi Kite žodžius. Tik dabar, po savaitės ji prisiminė kokį gyvenimą ji paliko už savęs. Ji prisiminė savo tėvus, tačiau nenorėjo apie juos galvoti. Ji žvilgtelėjo į Marką, kadangi jai buvo tikrai įdomu ką paliko Kite, ar ji turėjo artimųjų, kuriuos labai mylėjo, ar ji gyveno viena... Išgirdusi, kaip Kite klausia savo vardo ji nejučia susigūžė. Nežinojo. Ji pirmą kartą matė šią merginą. *
- Atleisk... Aš nežinau... Nepažinojau tavęs, kaip žmogaus... * pasakė nejaukiai pasijusdama ir vėl grįžtelėdama atgal, bei svarstydama galimybę išeiti iš čia. *