Mazas miskelis

*Aurora be žado stovėjo. Staiga parkrito ant kelių. Trenkė kumščiu į žemę. Ji nuėjo prie Emily ir stipriai ją apglėbė*
'Man nepavyko.. Aš galėjau priversti jį grįžti.. Aš galėjau viską sutvarkyti..'
*Nusivylusi savimi šnekėjo*

"Aurora, tu dėl to visiškai nekalta" *griežtai pasako* "Kad daugiau negirdėčiau tavęs taip kalbant. Pati esu kvaila ir to nusipelniau"
*Nejausdama nusijuokia* "Sakiau, kad jis man neatleis"
"Viskas bus blogai" *pakartoja ir užsidnengia veidą delnais*

'Aš pratus apkaltinti save'
*Atsidūsta*
'Net neįsivaizduoju kaip tau reikės su juo gyventi'
*Vėl stipriai apglėbia*

*Nieko neatsakė, nes pati net neįsivaidavo, ką jai reikės daryti. Atsiduso*
"Gal aš geriau jau eisiu. Labai ačiū, kad leidai išsipasakoti" *apkabina Aurora*

*Aurora apkabina Emily*
'Laikykis'
*Nusišypsojo jai*

"Dar susitiksim" *nusišypso, pakšteli į žandą ir išeina iš miško*

*Ji atsigula ant pievos ir skaičiuoja žvaigždes. Galvoja.*

*Aurora ramiai atsistojo ir patraukė miško link*

*ateina, atsiseda prie medzio ir skaito nusipirkta knyga*

*atsistoja ir iseina*

*ateina ir atsisėda ant akmens*

Susimąsčiusi Maura ateina į miškelį. Nieko aplink nesigirdėjo, miškelyje vyravo tyla.
- Ir gerai,- pati sau pasakė.
Ji apsidairė. Neskubėdama, vis dairydamasi ji ėjo į priekį, ieškodama tinkamos vietos prisėsti. Senas didžiulis medis tą akimirą atrodė kaip tik. Ji prisėdo, iš rankinės išsitraukė blonknotą, rašiklį ir ėmė kažką įnirtingai rašyti.

*įėjo į mišką ,apsižvalgo ar nieko nėra ir pradeda uosti orą*
Velnias reiks ateiti vėliau,gal vėliau pamatysiu ką valgomo *susirūpino ir išeina*

*atsistoja ir nueina namo*

*Išėjusi iš katakombo, nusijuokė ir pradėjo bėgti link miško*

*Eidama link katakombu užuodė pažystamą kvapą ir nuėjo jo link*

*Supratusi kad pažystamo padaro čia nebėra, ji susimedžiojo tris stirnas ir vieną šerną. Jos akys tapo auksinės ir tuomet ji užtikrintai nuėjo į katakombas*

*Įtraukusi oro pajuto, kad jis nuėjo į miško pusę ir patenkinta grįžo*

Aplink vyko veiksmas. O Maura jautėsi tokia nereikalinga. Keista, bet ji galvojo, kad čia, toliau nuo visos jos kvailos praeities, ji galės gyventi kaip paprastas žmogus. Tačiau aplink zujantys vampyrai, vilkolakiai tiesiog kėlė maišatį dvasioje. Kaip vienoje mažytėje vietoje gali knibždėti tiek mistikos? Ji toliau kažką keverzojo blonknote...
Vėliau atsistojo ir grakščiai išlėkė iš miškelio...

*Iš miško perėjo į kitą, tik daug mažesnį nušjelį, užšoko ant šakos ir sėdėjo. Pamačiusi salotinės spalvos dūmus nuėjo jų link*

*Kai Aro paleidžia ją ji kvatodama nubėga į miškelio gilumą. Sulaiko kvepavimą, kad tik nustotų juoktis. Nusipurto ir lyg iš kokio transo pabudusi, kelis sykius sumirksėjusi, atsisėda ant žemės ir susiėmusi už galvos giliai įkvepia* "Kas per... aš dvokiu vilkolakiu" *pasibjaurėjusi išbėga iš miško*

*Rey atėjo į miškelį... atsisėdo, ramiai palaukė ir pamatė stirna...*
"hmn... blood..."
*Staiga labai greitai pribego prie stirnos ir smoge kiek galėjo.*
"blogai... labai blogai... stirnai pizdiec"
*Priėjo prie vargšelės, kuri guli ant žemės, įkando į kaklą. Atsigėręs pabėgo kaip niekur nieko.*

*Privažiavusi miškeli sustoja*
"Jeigu aš..." *susimasto ir nusijuokia* "Tada galėčiau nusipirkt Bugatti" *Pagalvoja 'Jei nepalies manęs, galėsiu pasakyt, kad tai atsitiko netyčia' nusišypso. Pamato dideli stora medį ir įsižiūrėjusi į jį, galvoja ar jai pačiai nieko neatsitiktų jei ji visu greičiu trenktusi į medį... Pavažiuoja kelesdešimt metrų atgal ir paspaudžia akseliaratorių iki pačio galo ir visu greičiu važuoja į pasirinktą medį*