Mazas miskelis

Mano vienintelė problema nepajėgūs vyrai*rimtai atsako,bet staiga pradeda juoktis*

Tada toks kraujas, kaip ano italo..
*linkteli į negyvo italo pusę*
praverstų ne tau, o tavo partneriams.

Tikriausiai*nusijuokia ir pradeda lėtai eiti*
Tai kodėl liūdėjai?

Buvau išroškus. Ir mąsčiau apie Forksą. Manau greit išvyksiu.
*eidama žalia Victorios žiūri į žemę*

*Sustoja*
Ką?Kur?

*sustoja ir atsisuka į Victorią*
Nežinau. Bet kur. Nemanau, kad buvo protinga apsigyventi su Kalenų šeima.

Tai gali protingai apsigyventi su manimi*trepteli koja*

Argi tai ką pakeistų?
*šypteli*

O ką tu nori pakeisti?*supyksta*

*susiima už galvos*
Nežinau.
*atsisėda ant suolelio ((tarkim))*
Gal man tiesiog atsibodo taip gyvent.
*susimąsto*
Pasiūlymas gyvent pas tave dar galioja?
*atsargiai paklausia*

Po galais,jis visada galioja*pavarto akimis*
Tavo kambarys toks,kokį palikai.Durys nerakintos.

*atsistoja ir apkabina Victorią*
Ačiū. Tada.. Aš einu pasiimt reikalingiausių daiktų.
*nusišypso*

Nėra už ką*šypteli*

*Ateina su teleskopu ir pasidaro mini observatorija *

*Išeina*

*Pasiima fotoparatą ir pradeda fotografuoti*

*susidada daiktus ir nuskuba namo*

Railano atėjo ir apsidairius pradėjo vaikščioti lėtai miške.

*Į mišką vampyrišku greičiu atlėkė Qwery. Ji pastebėjo gyvą būtybę miške ir staigiai sustojo. Priėjusi arčiau, pamatė Railano. Qwery klastingai šyptelėjo ir tarė:*
''Štai ir susitikom... Ką gi čia veiki?'' *Vanessa įsilipo į medį ir iš viršaus stebėjo Railano.*

*Lėtai grakščiai įeina į mišką ir apsidairiusi liuokteli ant šakos. Tuomet ima niūniuoti liūdną dainą ir sūpuoti kojomis šaką... Po pusvalandžio Yiruma atsistoja ir išeina iš miškelio taip pat lėtai kaip ir atėjo.*

Dakota rašo:

*Į mišką vampyrišku greičiu atlėkė Qwery. Ji pastebėjo gyvą būtybę miške ir staigiai sustojo. Priėjusi arčiau, pamatė Railano. Qwery klastingai šyptelėjo ir tarė:*
''Štai ir susitikom... Ką gi čia veiki?'' *Vanessa įsilipo į medį ir iš viršaus stebėjo Railano.*

-Wow,greit radai-šyptelėjo.
-Nieko nuobudžiauju -nusijuokė.

*,,Matyt instinktai...'' Pamanė Dakota ir sukikeno.*
''Galima pagalvoti, kad sekiau...'' *Ji nusijuokė*

-Maždaug-tarė pridėjus pirštą prie smilkinio.

*Įkvėpusi gryno oro, Emily susmunka ant žemės ir susirietusi į kamuoliuką, guli*
"Nejaugi ir vėl?"
*suinkštė*

*Atsitojusi, dar kelis kartus giliai įkvepia*
"Tai jau darosi įprasta"
*sumurma*
"Kodėl aš vėl nieko neatsimenu?"
*sumurma ir susimasčiusi išbėga iš miško*