Lietingasis Parkas

-k..ka?
*sunkiai suprasdamas kas dedasi paklause Alec*
-oh,atleisk visai uzhsimirsau..
*kiek sutrikes pasake jis priliesdamas Victorijos plauku sruoga*
-man nederejo taip elgtis,bet..
*kiek pasimuiste vietoje nezinodamas,kaip tai pasakyti*
-tu varai mane is proto..
*suemes ja uz smakro priliete jos lupas,svelniai praveres isigilino i bucini stipriai uzmerkdamas akis.susiemes sunkiai atsitrauke*
-taip tu teisi,cia ne vieta
*Alec atsistojo ir ishtese jai ranka.atrode laimingas ziuredamas jai i akis,bet netrukus zvilgsni patrauke apnuoginta Victorijso slaunis,jis ishsishiepe*

Neatsiprašinėk,nes ne tu vienas užsimiršai*susigėdusi nuleido akis*
Tikiuosi,kad mūsų niekas nematė,nes vaizdas turėjo būti gan...Karštas*nusijuokė,nors norėjo pasakyti visai ką kitą,juk Alec atrodo kaip dvylikametis...*
Alec,tu taip pat mane varai iš proto,atrodo,kad...*jos mintį nutraukė jo lūpos prilietusios jos lūpų ir kai Alec atsitraukė Vic susiraukė dėl tokio jo elgesio*
Einam...Einam namo?*Vic šiek tiek sutriko ir paėmusi Alec ranką atsistojo taisydamasi suknelę,o pakėlusi akis į Alec ir pamačiusi jo šypseną atsakė jam tuo pačiu*

*Alec apsidaire ishkodamas zmoniu aplinkui isitikines,kad nieko nera pasisukes i ja shyptelejo*
-abejoju ar mus kas mate
*suspaude jos ranka,kiek susirupines surauke kakta*
-kazkas ne taip?
*nedrasiai paklause jis nuleisdamas akis ji trikde,kad ji kiek susirauke.laukdamas atsakymo patrauke jos ranka ir zenge link isejimo is parko*

O kas galėtų būti blogai?*Victoria šiltai nusišypso*
Su tavimi man visada gera...*pasilenkusi pabučiuoja Alec ir atsako į rankos spustelėjimą*

-tikriausei man pasirode
*syptelejo jis.letai zengdamas salia Victorijos pekele i ja akis stebejo kiekviena jos judesi,stebejo kaip vejas nerupestingai kedena (??) jos plaukus*

Tau tikrai pasirodė,mielasis*Vic pasijuto tokia laiminga,kokia niekada dar nebuvo,pasižiūrėjusi į Alec nusijuokė ir abu išėjo iš parko*

*Bijodama grįžti namo ir ten nieko nerasti Vic nuėjo į parką*
*Lėtai eidama taku sustojo ir apsižvalgė,tikėdamasi sutikti ką nors,kas ją nuramintų*

*Atbėgusi sustoja prie medžio ir į jį atsirėmusi užsidengia veidą rankomis*
*Stengiasi kvėpuot ramiai ir tolygiai, kad nusiramintų. Po kelių minučių nuleidžia rankas prie šonų ir giliai atsidūsta*
*Be emocijų apsižvalgo aplink, ir pastebi pažįstamą siluetą. Lėtai ir sunkiais žingsniais prieina prie Vic*
Sveika..

*Išgirdusi pažįstamą,bet seniai girdėtą balsą Victoria sustingsta.Po to lėtai atsisuka ir pamačiusi Ericą išsišiepia*
Erica*puola jai į glėbį*
Ką tu čia veiki?Aš tavęs taip pasiilgau*paleidžia ją,bet vis dar laiko stipriai suspaudusi ranką*

*nusišypso, kai Vic ją apkabina, ir taip pat suspaudžia ją. Kai paleidžia kaltai pasižiūri į Vic suknelę, kuri sušlapo nuo Ericos*
Atleisk..
*šypteli*
Ir aš pasiilgau, nesitikėjau, kad susitiksim Forkse. O ką čia veikiu.. Maniau, bus linksma aplankyt senus namus, bet klydau..
*nutraukia mintį ir papurčius galvą tęsia*
O ko tu čia grįžai?

*Prieš tai nepastebėjusi,kad Erica šlapia Vic susiraukia,bet greitai vėl nusišypso*
Kas nutiko,pasakok man viską*nusitempia Ericą link suoliuko ir atsisėda*
Aš taip jaudinausi,tu ilgai negrįžai į namus Paryžiuje,galvojau,kad gal tu su tuo...*Vic papurto galvą*
Tad nusprendžiau tavęs ieškoti čia.Dar tuo pačiu su manimi susisiekė viena draugė...*nusišypso*
Štai taip ir grįžau.

Taaaip. Reikėjo man viską apgalvot, lyg nuo to kas pasikeitė.
*išsiima iš plaukų žolę*
Tada grįžau namo, bet tavęs jau nebebuvo. Tad pagalvojau, kad grįšiu čia, pabūsiu kelias dienas, o tada grįšiu namo ir susitiksiu tave Paryžiuje.
*šypteli, bet greit surimtėja*
Kai atvykau čia sutikau..
*Supratusi, kad Vic prieš tai omeny turėjo Marką perdėtai nusivaipo*
Ką aš su juo veikčiau?

Nežinau,galvojau,kad galbūt jis tau atsibodo ir nusprendei jį negyvai užkapoti*rimtai pasako*
Bet daugiau taip niekada nedaryk,man buvo neramu*pasižiūri Ericai į akis ir atsidūsta*
Tai ką čia sutikai?Neslėpk*šiek tiek pasilenkia*

Atleisk, kvailai pasieilgiau.
*pasižiūri į žemę*
Jasperį..
*atsidūsta vėl apie jį pagalvojusi*

Jozefą?Kur?Kaip?Todėl tu ir šlapia?*nusijuokia*
Ką jau veikėt?*Vic pasijunta laiminga,kad Erica vėl kartu su ja*

*Plačiai ir su visom smulkmenom papasakoja Victoriai apie visą praleistą laiką su Jazz*
Tai štai..
*nusišypso*
O tu ką nuveikei būdama Forkse?

Oho,atrodo,kad buvo smagu*sukikena*
Na...Net nežinau nuo ko pradėti*šypteli*
Atsimeni Alec?Hmm...Erica,man atrodo,kad aš jį įsimylėjau*išsišiepia,bet staiga šypsena dingsta*
Man atrodo,kad turėčiau grįžti namo,eisi kartu?

Ne. Man reikia pabūt vienai. O tu eik. Grįšiu vėliau.
*pažvelgia į besileidžiančią saulę*

Pažadėk*apkabina Ericą ir greit patraukia į namų pusę,tikėdamasi jį rasti*

*Nieko nebeatsako, tik susikelia kojas ant suolelio, apsikabina rankomis kelius ir pededa ant jų galvą*
*Erica kaltino save kvailumu, kad grįžo į Forksą ir vėl atvėrė dar neužgijusias žaizdas.*
*Po kiek laiko ėmė kūkčioti, keikdama save, kad negali verkt.*
*Vis bandė nusiramint, bent taip, kad niekas negirdėtų, bet nieko negalėjo sau padaryt.*

*Toliau kūkčiodama ir jausdama keistą skausmą savo viduje, kurio negalėjo apibūdint, Erica išgirdo kaip maži lietaus lašeliai ėmė kristi ant žemės, plaukų, suolelio, jau ir taip šlapių jos rūbų. Nenoromis pakelia galvą ir pasižiūri į apsiniaukusį, tamsų dangų. Tada pajuto, kad telefonas rankinėje vibruoja, tad vis dar žiūrėdama į dangų, įkiša ranką į rankinę ir ieško telefono. Pagaliau jį suradusi išsitraukia, ir perskaito kvietimą į vestuves. Erica norėjo atrašyt, bet šlapias nuo lietaus telefonas tapo slidus, ir išslydo jai iš rankų ir atsitrenkęs į asfaltą subyrėjo. Erica tik atsiduso, užsimerkė ir užvertė galvą į dangų, lyg tikėdamasi, kad lietus padės užsimiršti*

*Atsargiai prasimerkia, ir pastebi, kad jau nebelyja ir kad prašvito. Aplink jau buvo daug žmonių, kurie praeidami keistai žvilkčiojo į Ericą, kurios plaukai nuo lietaus, ežero vandens ir dumblių buvo keistos spalvos ir sulipę. Rūbai taip pat šlapūs, nuo jų dar varvėjo vanduo. Erica vangiai pažiūrėjo į sudužusį telefoną ant žemės, tada lėtai atsistojo ir pasiėmusi rankinę neskubėdama patraukė Vikos namų link. Nuo viso laiko praleisto čia, jai nė kiek nepagerėjo, ir galvojo ji vis apie tą patį. Netoli parko išėjimo Ericai nulūžo batelių kulniukas, tad ji tyliai nusikeikė, nusiavė batus ir numetus juos po krūmais basomis nuskubėjo namo*

Aurė lėtai įpėdino į parkelį. Atsistojusi tolimame kampe laukė kažko praeinant žvelgė juodomis akimis į merginą artėjančią link jos. Mergina nusišypsojo ir priėjo arčiau. Aurora nusišypsojo ir uždengė jos burną. Mergina panikuodama bandė išsilaisvinti. Aurė tik numetė ją į krūmus ir užšokusi ant jos lėtai siurbė jos kraują. Baigusi paliko jos kūną krūmuose ir atsisėdo ant suoliuko. Jos raudonos akys švietė iš palengvėjimo.

*Ateina su Maria ir apsidairo*
Am.. Tikiuos, kad tu nesi vegeratė..
*sumišusi pasižiūri į Marią*

Vegetarė? ne
*Nusijuokia ir pradeda žvalgytis aukų*