Lietingasis Parkas

- Alec... - Nat nežymiai susiraukė prisiminusi kaip jis trūks plyš gynė Aro, neturėdamas savo nuomonės ir pan. Gal jis pasikeitė?...
- Na... Anksčiau ar vėliau susiras... Esu įsitikinusi. - šyptelėjo Nat.
- Jeigu ne, mes galėsime jį surasti tau. - nusijuokė.
- Ach... kaip gera grįžti... Nors savo grįžimą ir kitaip įsivaizdavau...

'Em, jis turbūt turi šokių tokių reikalų. Juk jis Volturis. Nežinau kodėl nepamenu.'
*Gūžteli pečiais*
'Jaudinuosi dėl Tarjos.Senai jos nemačiau'
*Pažvelgia į dangų*

*Atsidūsta ir linkteli, nenorėdama kalbėti ir pasakoti, apie vakarykštes muštynes*

Natalie rašo:

- Alec... - Nat nežymiai susiraukė prisiminusi kaip jis trūks plyš gynė Aro, neturėdamas savo nuomonės ir pan. Gal jis pasikeitė?...
- Na... Anksčiau ar vėliau susiras... Esu įsitikinusi. - šyptelėjo Nat.
- Jeigu ne, mes galėsime jį surasti tau. - nusijuokė.
- Ach... kaip gera grįžti... Nors savo grįžimą ir kitaip įsivaizdavau...

'Būtume žinoję kada tu grįši ,būtume balių padarę'
*Nusijuokia*
'O kaip pas tave šeip viskas?'
*Paklausė ir prikando lūpą*

Nat įdėmiai pažvelgė į Emily. Jautė, kad kažko nepasako, tačiau tylėjo, viduje džiaugėsi, kad, berods, ją pažįsta taip pat, kaip anksčiau. "Viskas susitvarkys"... kartojo ji sau mintyse.
- Tarja dingo? Hm... gal kur nors išvyko... jums nieko nesakė? - paklausė, tada nusijuokė su Aurora.
- Pas mane... na, atrodė, kad viskas susitvarkė, valdausi prie žmonių, mačiau savo tėvus, draugus... Tačiau eiti prie jų nedrįsau... Gal kitą kartą. - šyptelėjo Nat.

Natalie rašo:

Nat įdėmiai pažvelgė į Emily. Jautė, kad kažko nepasako, tačiau tylėjo, viduje džiaugėsi, kad, berods, ją pažįsta taip pat, kaip anksčiau. "Viskas susitvarkys"... kartojo ji sau mintyse.
- Tarja dingo? Hm... gal kur nors išvyko... jums nieko nesakė? - paklausė, tada nusijuokė su Aurora.
- Pas mane... na, atrodė, kad viskas susitvarkė, valdausi prie žmonių, mačiau savo tėvus, draugus... Tačiau eiti prie jų nedrįsau... Gal kitą kartą. - šyptelėjo Nat.

'Ji visai nieko nesakė.Nežinau kur ji.'
*Aurora pažvelgė į žvaigždes. Susirado sąvaja ir užsisvajojo*

- Mm... Keista... - Nutęsė Nat ir žvilgtelėjo į dangų.
- O kaip tu, Aurora? Nepasikeitei? - sukikeno.

"Gal aš jau eisiu"
*šypteli*
"Jei ką būsiu miške, o jūs čia ramiai apšnekėkit mane"
*nusijuokia ir išeina iš parko*

Natalie nusijuokė. Tada pažvelgė į Alec. Tačiau ji tik nusišypsojo ir pamojavo ranka.
- Sveikas, Alec. - pasisveikino, jos akys ne tokios žvėriškos, kaip prieš išvykstant, ramiai žiūrėjo į jį.
- Atrodo... apsilenkėte su Emily. - pasakė besišypsodama.

*nieko nesuprates Alec apsidaire,priejes atsisedo salia Auroros vengdamas Natalie*
-kur jinai nuejo?

Natalie žvilgtelėjo į dangų.
- Sakė, kad į mišką. - pasakė ir vėl pažvelgė į Alec.
- Taip pat sakė, kad norėjo su tavimi susitikti, laukė... Ar kažkas panašaus... turbūt turėtum eiti pas ją. - šyptelėjo ir vėl žvilgtelėjo į dangų.

*Alec atsiduso'kazin ka as jai pasakysiu'-galvojo jis kelias minutes tyliai sededamas,atsistojes apsidaire,parkas buvo tuscias,tada pasiziurejes i merginas linktelejo*
-eisiu
*tyliai pasake ir nuzingsniavo i miska*

Natalie ramiai linktelėjo.
- Iki. - pasakė Alec'ui ir vėl atsisukusi į Aurorą šyptelėjo.
- Taigi... Kaip tu gyveni? - nusijuokė.
- Ta prasme, tavo gyvenime atsirado didelių pokyčių, apart to, kad neprisimeni šiandien dienos vakaro? - susidomėjusi paklausė.

Natalie rašo:

Natalie ramiai linktelėjo.
- Iki. - pasakė Alec'ui ir vėl atsisukusi į Aurorą šyptelėjo.
- Taigi... Kaip tu gyveni? - nusijuokė.
- Ta prasme, tavo gyvenime atsirado didelių pokyčių, apart to, kad neprisimeni šiandien dienos vakaro? - susidomėjusi paklausė.

*Kiek pagalvojusi pažvelgė į Natalie ir nusišypsojo*
'Taip.Pokyčių yra.Gan nemažų.Turiu savo namus ir turbūt nebegyvensiu namelyje. Ir..Kaip čia pasakius..'
*Patylėjo*
'Įsimylėjau'
*Užbaigė ir nusijuokė*

- O man patiko jūsų namukas, na, kiek jį mačiau. - šyptelėjo Nat, tačiau išgirdusi ką dar pasakė Aurora tiesiog nušvito ir išsišiepusi pažvelgė į ją. Atrodė, kad netveria džiaugsmu ir nuostaba.
- Rimtai? Aurora! Oh, tai nuostabu... - sunkiai dėstė Natali, netverdama savo kailyje.
- Turėsi man jį būtinai parodyti. Koks jis? ooj, įsivaizduoju jau tavo išrinktąjį. - nusijuokė ji prikąsdama lūpą.
- Oooh, kaip noriu dabar jį pamatyti... Papasakok, prašau. - išsišiepusi žiopsodama į Aurorą kalbėjo.

'Gražus žinoma.Visi vampyrai gražūs'
*Nusijuokė*
'Pats nuostabiausias pasaulyje. Kai parodysiu, pamatysi'
*Nusišypsojo*
'Oh, aš tame namelyje miške negyvenu tiesa sakant.Turiu savo namą kuris stovi tarp visų paprastų Forkso gyventojų namų.'
*Vėl nusišypsojo*
'Tik Emily baisiai pyksta kad negyvensiu su jomis.Turiu savo namus.'
*Susimąstė*

Natalie nusijuokė.
- Na va, dabar turėsiu laukti tos akimirkos, kai pamatysiu tavąjį gražuolį. - sukikeno.
- Mm... Na taip, matyt jos nori, kad gyventum su jomis... Tačiau tu nenori, tiesa? - pasidomėjo.

Vaikščiodama atėjo į savo pamėgtąjį parką.Užudusi dar pora saviškių nė nesustojusi prie suoliukų priėjo prie jų.
-Sveikos.
Nusišypsojo merginoms.Vienos iš jų,šviesiosios,kvapas buvo labai pažįstamas,bet mergina nekreipė dėmesio.

Natalie dėmesį patraukė vampyrė, atėjusi prie Nat su Aurora. Mergina pasisuko į ją ir giliai įkvėpė į plaučius oro. Mergina Natalie atsidavė cinamonais. Nat sukikeno ir tik tada labiau įsižiūrėjo į Narny.
- Sveika... Narny?... - tyliai pridėjo Nat išsižiojusi spoksodama į jau matytą merginą. Jos tolima pusseserė iš Italijos, beveik nepasikeitusi, jeigu neskaitysime to, kad beprotiškai pagražėjo.
- Narny? - vėl pakartojo ir šį kartą nedvejodama pripuolė prie jos ir apkabino.
- Oooh! Kaip seniai tave mačiau... Berods prieš du metus... - nusijuokė ir atsitraukusi nuo merginos vėl sukikeno.
- Aš Natalie, pameni? Tavo tolima puseserė iš anglijos... - bandė priminti apie save Nat ir tada pažvelgė į Aurora.
- Aj, taip. Čia mano puseserė, Narny. - pasakė Nat Aurorai, parodydama į Narny.
- O čia mano drauge, Aurora. - išsišiepė ji.

'Sveika Narny. Malonu'
*Šiltai nusišypsojo*

Ji nežymiai kilstelėjo antakį žiūrėdama į merginą,lyg bandydama atgaminti jos bruožus,suteikti jai žmogiškumo.Galiausiai mergina prisiminė.Tolima pusseserė.
-Naa..
Ji nusišypsojo Natalie.
-Ko jau ko,tavęs čia nesitikėjau pamatyti..
Ji nutraukė sakinį ir įkvepė oro,nors tai nebuvo būtina,ji jautė poreikį.
-..Tokiam pavidale.
Ji vėl šyptelėjo ir pažiūrėjo į Aurorą,merginą prie jos.
-Man taip pat.
Nusišypsojo merginai.

Goe, nenoredama taip greit grįžti namo, be to sutrikusi dėl keisto susitikimo sendaikčių krautuvėlėje patrauke parko takeliu. Netoliese mate bureli besisnekučiuojančių merginų, bet neatkreipusi dėmesio, vis dar susimąsčiusi, praėjo pro jas ir atsisėdo ant suoliuko toleliau.

Natalie išsišiepusi spoksojo tai į Aurorą, tai į Narny.
- Tiesą sakant... Tavęs taip pat tokios neįsivaizdavau... Bet... Na, berods visai nepasikeitei po paskutinio mūsų susitikimo... Turbūt... Ne už ilgo ir... pasikeitei? - tyliai užbaigė ji žvilgtelėdama į netoliese esančią Goethią. Natalie pati nusistebėjo, kad sugebėjo beveik nekreipti dėmesio į netoliese esančią merginą, kuri kvepėjo labai viliojamai, Nat dėmesį sutelkė į Narny.
- Seniai esi čia, Forkse? - pasiteiravo.

-Na taip..Kitą dieną..
Ji šyptelėjo puse lūpų.
-Ne,neseniai.Visai neseniai.O tu?