Demetri Kambarys

**Tyliai, pirstu galiukais pribega prie Demetri kambario duru ir prie ju pripila alyvos. Tada ant jos padeda kilimeli ir su alyva uzpiesia skaiciu 1500. Atsisuka i Alec ir prie savo lupu prikisa sutepta pirsta**
-Shhh..
**Vos girdimai susnabzda ir pasistiebusi atsargiai bet netvirtai padeda kiausinius ant staktos krasto taip, kad nuo bet kokio silpno trinktelejimo nukristu. Tada apsisuko i Alec ir issisiepe**
-Na? Ka manai?
**Dar tyliau susnabzda**

-Aha..
Nutesė Heidi ir užsižiūrėjo priešais save.
-Būtų tikrai įdomu su ja susitikti...
Kažką vis intencyviai galvojo,tada šyptelėjo.
-Mūsų Jane,kas galėjo pamanyti.
Mergina vis dar negalėjo atsigauti po tokios malonios žinios.

-galvojau dovana bus labiau reikalinga..
*atvirai pasake jis,kaltai sypteledamas,nes neistenge ivertinti Janes pastangu.*
-kaip girdzie ir Heidi dziaugiasi tavo grizimu..
*pasake Alec mazai demesio kreipdamas i surendta Janes poksta*

*Ateina prie durų ir patuksena,tada abu ieina*
-Sveiki.
-Sveikinu Demetrijau su gimtadieniu.

Demetri!
*Pribėgusi jį apkabina*
Su 1500 gimtadieniu
*Šypteli*
Kaip senai tave mačiau...

*Alec nepatikliai apziurejo naujaja Marco palydove 'o cia kartas man nesivaidena?"-mintyse paklause pats saves,tada vaikiskai pasilenkes prie seses parode pristu i Didyme*
-sesiau,o cia ne Didyme?

* Išgirdusi Alec nueina prie jo*
Labas!
*Apkabina*
Ir Labas Jane!
*Apkabina Jane*

*Didymes apkabintas Alec sustingsta*
-o tu neturetum buti mirsui?
*tyliai paklausia vis dar netikedamas,akd cia ji*

*Nusijuokia*
Turėčiau, bet vis dėl to nemiriau
* Pabučiuoja Alec į kaktą *
Kaip tau sekasi?

*Alec nervingai sypteli 'geras'-tik tiek tesugebejo sumastyti jsi,lengvam soke jis pasikase pakausi*
-na lyg ir gerai..
*guzteli peciais jis*
-siaip man labiau idomu suzinoti kur Jus buvote..
*prisimines visus etiketus ir pagarba Aro sesei jis pasitaise*

Na, manęs iš tikrųjų niekas nenužudė, bet turėjau dingti iš Volteros ir gyvenau Romoje daug,daug metų.
*Šypteli*

-tikrai daug.
*sutiko Alec*
-Jums tikriausiai buvo sunku..
*susimaste jis 'kazin,ar Demetris apie tai zinojo,su jo seklio talentu jis turetu tai zinoti''-Alec zvilgtelejo i Demetri pro atviras duris,tada atsisukes i Didyme vel ja nuzvelge vis dar sunkiai tikedamas*
-bet geras.
*nervingai nusijuoke jis*

Tikrai buvo sunku,bet dabar viskas gerai ir tuo džiaugiuosi.
*Šypteli Alecui*
Ką jūs su Jane išretėt per tuos metus?

*Alec zvilgtelejo i Jane,tada atsisuko i Didyme*
-na Jane buvo isvaziavusi,tai nieko lyg ir neishkretem..
*susimaste Alec*

Išvykusi? Kur?
*Žvilgteli į Jane ir atgal atsisuka į Alec*

*Alec guzteli peciais*
-apie tai dar nespejome pasikalbeti
*'siai apie daug ka nespejome pasikalbeti''-mintyse pridejo jis,bet Didymei tik syptelejo*
-Aro jau zino,kad grizote?

Grįžimo metas Volturiams,visi grįžta
*Šypteli*
Taip, Jau mačiausi su Marku,Aro ir Sully. Visiems sunku patikėt,kad aš čia.
*Pavarto akis*

-sisvaizduoju..
*sypteli Alec 'kazin kaip Aro reagavo'-vel sypteli Alec*
-mums irgi reiketu pasimatyti su Aro ir Sulipica..

Aro netikėjo ką matė, tikrino ar tikrai tikra ir po to apsikabinom galiausiai
*Nusijuokia*
Senai bekalbėjot?
*Nustebusi Paklausia*
Ar dėl kokių reikalų?

-tikslaii net nezinau,tikriausiai del reikalu..
*Alec susimaste tikedamasis,kad nieko rimto syptelejo*
-ka mums atvezete?
*vaikiskai pasiteiravo jis*

Nieko įspūdingo
*Pavarto akis*
Bet jums abiem su Jane turiu šviežio žmogaus kraujo saldainių
*Nusijuokia*

-geras ir tokiu yra?
*alec tikrai buvo nustebes,bet labiau tuo,kad ji vis dar jiems perka saldainius,o ne tuom,kad yra tokiu saldiniu,juk db uz pinigus visko galima buvo isigyti*

Yra
*Šypteli*

*Kuri laika ramiai besisypsodamas
sedejo, kol staiga apsidaire
ir suvoke kiek jo kambary ir
prie jo duru Volturiu.
Demetri norejo padekot
visiems uz sveikinimus,
taciau pamate Didyme ir
balsas pakilo gal visa oktava*
'Aciu?'
*Tai nuskambejo lyg
issigandusio berniuko
pasiaiskinimai direktoriaus kabinete*
'Didyme!'
*Susuko jis ir pasokes nuo lovos
stipriai stipriai apsikabino. Tada
Demetri kiek atsitrauke
ir droviai syptelejo*
'As irgi noriu saldainiu'
*Zyztelejo ir pasuko galva i sona,
kur, pamates Jane, issiziojo*
'Mieloji!'
*Susuko, prisimines aro priklijuota
pravarde.
Demetri tai buvo vienos geriausiu
dovanu is visu galimu. Jis dar kart
syptelejo Didymei ir pasileido begti
link Jane, kuri yra koridoriuje, netoli jo
kambario duru. Deja, kai Demetri
pamate Jane ir Alec dovana - jis
jau gulejo uzpakaliu ant kilimelio
ir su dviem kiausiniais ant krutines.
Visoj pili pasklido siaubingas kiausiniu
kvapas, o ant Demetri sviesiu dzinsu,
uzpakalio srity dailiai atsispaude skaicius 1500.
Jis pora akimirku nieko nesuprasdamas
ziurejo i koridoriaus lubas, taciau
netrukus eme juoktis. Jis pabande
atsistot, taciau alyvos slidumas jam to neleido.
Demetri istiese rankas i Jane,
rodydamas, kad nori ja apsikabinti*