Demetri Kambarys

*Heidi pabarbenus i duris, Demetri kruptelejo. Jis uzuode, jog tai ji, todel giliai ikvepe ir zvilgtelejes ar lili dar neateina, atsisuko.*
'Heidi..'
*Sutrikes jis taria*
'Sveika..'
*Demetri nuzvelgia mergina*
'Graziai atrodai siandien..'
*Siaip ne taip Demetri sypteli*
'Ta mergina.. Tai lili.. Mes pora'
*Jis stengiasi kuo twirciau tai pasakyti, taciau kazkada gyvavusi aistra jam trukdo visiskai atsispirti Heidi groziui*
'As nemanau, jog tarp musu gali kas nors buti..'
*Atsidusta*
'O anksciau galejo..'
*Zengia zingsni arciau Heidi, kurios moteriskumas ji traukia tarsi magnetas*

Ji įdėmiai klausėsi Demetrio.Išgirdusi tai ko ir tikėjosi ji nuleido galvą.
-Demi..
Ištarusi jo vardą šyptelėjo,bet nežinojo ką toliau sakyti.
-Juk žinai,kad aš ne iš tų kuri pasiduoda.Jei ko aš noriu,beveik visada tai ir gaunu.
Pažvelgė jam tiesiai į akis.
,,Kur aš buvau ankščiau,,-mintyse sau pagalvojo.
-Bet..
Ji padarė šiokią tokią pauzę.
-Manau aš nesiplėšysiu ir neardysiu tau laimės.
Atsiduso giliai ir užsikišusi plaukus už ausies pridūrė.
-Aš linkiu tau tik laimės.Ir nesvarbu ar su ja,ar su kuria kita.
Tai ištarusi susiraukė,nes jai tokie žodžiai nebuvo priimtini.

'Heidi..'
*Tyliai tarstelejo kiek issigandes Demetri. Jis priejo prie pat jos ir tyliai ja apkabino, nes ji priverte ji patiket, kad jis ja iskaudino. Demetri dar niekad nebuwo iskaudines nieko. Jis labai mylejo savo seima, todel mintis apie iskaudinta Heidi ji tiesiog sugniuzde. Demetri kaltai nuleido akis ir prisispaude prie Heidi.*
'Heidi..'
*Vel tyliai pakartojo jis.*
'Atleisk man.. As nenorejau..'
*Virpedamas jis tare ir pagloste Heidi plaukus. Jis jautesi toks sumautai kaltas, kad net nenutuoke kaip galetu ispirkti kalte.*

Nesitikėjusi iš Demetrio tokio elgesio,Heidi kiek nustebo,tačiau taip pat stipriai apkabino jį ir veida priglaudė prie jo tvirtų pečių.
-Demi,viskas gerai.
,,Ne,ne viskas,Heidi,pasakyk jam ką tu jauti,,-Heidi viduje balsas vis kartojo tai.
Vampyrė papurtė galvą,lyg nepritartų kažkam.Tada kiek atšlijo nuo Demetrio ir pažvelgė jam į akis.
-Tikiuosi tu nesupyksi,bet...
Prkando lūpą,nes nežinojo kaip toliau sakyti.
-Bet norėčiau pabučiuoti tave paskutinį kartą.
Norėjo sulaukti jo reakcijos,tačiau užplūdus jausmams Heidi suimė švelniai jo veidą ir įsisiurbė karštai į jo lūpas,taip kaip tik ji mokėjo.
Pabučiavusi atsitraukė ir nuleido žvilgsnį į žemę.
-Atleisk,aš nebesurantu savęs ir savo poelgiu.
Bandė teisintis,bet viduje džiaugėsi tai padariusi.

*Heidi ir Demetri lupoms susiliejus, jis ispute akis ir nusuko veida i sona. Heidi atsitraukus jis nuleido rankas.*
'Ne, Heidi as negaliu..'
*Sutrikusiai tare, taciau Heidi eme teisintis nutraukdama jo zodzius. Netrukus Demetri isgirdo duru rankena ir prasiveriancias duris. Jo veidas staigiai pasisuko i ka tik pro duris iejusia lili, po to jis zvilgtelejo i Heidi, tada vel i lili. Jo akyse matesi isgastis, veliau nusivylimas su menku pykcio prieskoniu. Demetri nuleido akis, zenge nedideli zingsni link duru. Heidi buwo sone, prie pat jo. Jis atsisuko ir tyliai tare jos atsuktam skruostui.*
'Tu zinojai, kad viskas susiklostys taip, tiesa?'
*Jis beprotiskai pyko. Labiau ant saves nei ant Heidi. Demetri nebenorejo likti toj aplinkoj, todel vel atsisuko i lili ir zvelge i ja akim, kurios tarsi nori kazka jai pasakyti. Jis zenge zingsni link sustingusios lili ir pakeles ja, uzsimete ant peties. Demetri isejo i vieta, kur ivyko svarbiausi jo egzistensijos ivykiai ir paliko praviras duris*

Jei Heidi būtų galėjusi pravirkt,būtų tuč tuojau ir pravirkus.Ji sunkiai gaudė orą ir jautė kai visas kūnas suglemba.
-Heidi,tau iš vis čia nereikia būti.
Bejėgiškai tarė.
-Aš visada...
Dar norėjo kažką sau papriekaištauti,bet pamačiusi popieriaus lapą ant Demio stalo paimė jį ir suradusi tušinuką pradėjo rašyti.
,,Mielas Demetri.
Gali kaltinti mane viskuo,taip aš kalta,prisiemu kaltę,bet...ką man daryti jei aš negaliu slėpti jausmų tau...Aš myliu tave,,
-Velnias.
Sumurmėjo ir paėmusi popieriaus lapą,ant kurio rašė suplėšė jį į skutelius.Kelias akimirkas pažiūrėjo kaip balti skuteliai nuklojo kambario grindis ir sukandusi dantis išbėgo iš kambario.

*Ilekia i kambari ir uzuodzia jas abi. Bando susirast lili, taciau milziniskas skausmas kazkur viduje bei stresas jam neleidzia, o ir pati lili jau turbut moka tai blokuot. Jis griuna ant keliu ir teatraliskai susiima uz galvos. Staigiai kaip beprotis atidaro stalciu kur buvo lili brangiausi daiktai - tuscia. Demetri pazvelgia zemyn - pilna skuteliu. 'Gal lili?' - pagalwoja. Jis pakelia viena skuteli - tuscia, kita - tik puse raides ir kablelis, trecia - zodis myliu. Demetri ispucia akis ir isideda lapuka i kisene. Jis wel wisiskai vienas. Ta mintis ji vercia griuti ant lovos ir is wisu jegu kumsciu ja dauzyti. Taip padares kelias skyles ciuzinyje, Demetri visiskai paluzo. Jis panardino veida i minksta patalyne ir jo presas eme ritmiskai susitraukinet - jis eme kukciot. O jis jau mane kad sulauks 1500 metu nieko neiskaudines. Deja likimas ji priverte per viena diena iskaudint net dvi merginas - mylimaja ir buvusia simpatija. Jis mintyse keike save, kad nespejo atsigint Heidi bucinio, tada kaltino save, kad kazkaip netaip viska pasake ir lili ne taip suprato.. Vienu zodziu jis eme save kaltint del wisu pasaulio problemu pradedant kaciuku, istrigusiu medyje ir baigiant globaliniu atsilimu.. Galu gale jo nervai neatlaike ir jis, pakiles nuo lovos, ismete ja pro langa, ji sudauzydamas. Jis issoko pro langa.*

*Pasieme dar pinigu ir nuzvelgia netvarkinga kambari. Iseina.

*Vejas gerai pravedino kambari ir
Demetri cia isokes nebejuto jokio
kvapo. Jis pasijuto, tarsi be lili visa
pilis staiga taip istustejo. Jis pasijuto
tartum butu apleistame pastate, kaip
kad buvo viename tokiu forkse su lili.
Demetri net nebande ismesti jos is
galvos, nes zinojo, kad tai beprasmiska.
Kazkur rades sluota, jis suslave visus
popieriaus skutelius, kuriuos paliko
jo kambaryje Heidi. Jis tai padare
bejausmiu veidu. Taip, lyg tai butu
jo darbas, kasdienybe, iprastas dalykas.
Jis subere juos visus i maiseli. ir
paemes mobiluji i rankas, paskambino
zmonems, kurie galejo uzlopyti dvi
skyles pilies sienoje. Beiges pokalbi, jis
pazvelge i spinta kur buvo sukabinti lili
rubai. Atsiduses jis uzdare ja ir issoko.*

*Praeidamas pastebejo pravertas duris,
todel tyliai tyliai iejo vidun. Pamates
Alec toki laiminga jis tik nusisypsojo*
'Labas'
*Labai draugiskai tare.*
'Mane priimsi?'
*Demetri nusijuoke ir toliau stebejo
nenustygstanti vietoj broli. Atrode,
jog ir jo problemos kiek atslugo.*

*niekas nepanegs,kad Demetri buvo meistru tyliai sliukinti toks isismagines Alec visai nepajuto kaip jsi ateina,sustojes lovos vidury jis vis dar taip pat sypsojosi*
-aisku,cia juk tavo lova..
*palingavo jis galva*
-beja girdejai sese grizta
*placiai sypsodamasis suplojo delnais jis*

*Demetri uzsoko ant lovos ir isgirdes apie
dar vieno Volturio gryzima i Voltera, jis
ispute akis ir placiau issisiepe. Akys tviskejo*
'Jane? cia vel viskas bus kaip ir turetu buti!'
*Laimes pilnos kelnes. Demetri nekantravo
pagaliau vel pamatyti sese. Jis mane, jog ji
isgelbes juos visus ir galbut privers Aro
apsigalvoti del lili. Na, jei jis graziai paprasys,
zinoma. Jane buvo viena mylimiausiu Aro vaiku
ir visi isskyrus pati Aro puikiai zinojo, jog jei
tik noretu - ji galetu juo manipuliuoti.*
'Laukiu, nesulaukiu'
*Uzsisvajoja Demetri ir svelniai nusisypso.
Tuomet sypsena pavirsta i kiek 'evil' sypsena
ir Demetri pradeda sokineti ant lovos, taip vel
isjudindamas Alec. Alec praskaidrina jo dienas.*

*pradejes sokinieti su Demetriu Alec garsiai juokesi,bet staiga sustojo kaip ibestas*
-girdi?!
*vos nesauke Alec*
-tai Jane ji mane saukia..
*atrode,kad jam vaidenasi,bet Alec tvirtai tikejo,kad sese grizo*
-Demetri girdi?!
*nusokes nuo lovos jis pribego prie duru,atsisuko i Demetri*
-sese grizo!
*isbego is kambario jos ieskoti*

Priėjusi prie Demetrio kambario durų Heidi ilgai stovėjo ir dvejojo,tačiau vis dėl to pasirįžo ir pabarbenusi į kambario duris įžengė į vidų.
-Ar galim pasikalbėti?
Pažvelgė į jį ir pamatė,kad jis kažkoks begalo laimingas,tačiau ji atėjo ne to,kad pasidomėtų jo nuotaika.
Ji giliai nurijusi gumulą,kuris tebestovėjo jos gerklėje laukė ką atsakys Demetris.

*Sypsojosi, Alec isbegus. Jis taipogi
planavo begti pasimatyti, taciau kuri
laika dar stovejo ant lovos, kol pajuto
pazystama kvapa. Jis lauke, kas toliau
bus ir nejudejo tarsi butu statula. Ir
galiausiai duris pravere Heidi. Demetri
kaip mat prisimine nuoskaudas, taciau
visdar sypsojosi. Jis linktelejo ir nusoko
nuo lovos. Atsisedes ant jos vel linktelejo*
'Na, klausau.. Turiu begale tukstanciu
metu, kuriuos dar nezinau kaip praleisiu.'
*Jis tare siek tiek smaikstaudamas ir
besisypsodamas. Is tiesu jis eme suvokt,
jog nieko nebepakeis, todel atsitiese ir
nebedepresavo. Jis pazvelge jai i akis.*

Nuo tokio jo elgesio Heidi kiek sutriko ir kurį laiką nebežinojo ką daryti,tada pajutusi,kad ji tebestovi įsikibusi atidarytų durų,palengva jas uždarė,tačiau artyn Demetrio nėjo.
-Net nežinau nuo ko pradėti..
Tyliai pasakė ji,tačiau nebenorėdama vaidinti aukos,kaip daugelis šioje pilyje manė apie ją,Heidi išsitiesė ir atsikrenkštusi tesė.
-Žinau,kad nuo mano atsiprašymo niekas nepasikeis,tačiau atėjau atsiprašyti.Gali neatleisti,tai manęs nei kiek nenustebins,tačiau bent žinosiu,kad bandžiau tai padaryti.
Ji taip pat pažvelgė į jį ir jų žvilgsniai susitiko.Heidi neturėjo jėgu,taip pat ir noro,nutrauktį šį akių kontaktą,tiesiog ji laukė ką jis darys toliau.

*Demetri ramiai isklause Heidi ir dar
karteli linktelejo jai besisypsodamas*
'Heidi, jau nebesvarbu. Mes seima ir
as nuosirdziai noriu, kad viskas butu
kaip turi buti. As tau atleidziu. Atleidziu
tik todel, kad dingtu itampa, kad mes
vel galetumem normaliai kalbetis. As
tiesiog trinu ta diena is savo gyvenimo.
Ir tikrai nenoriu apie tai galvoti butent
ta diena, kai man sukanka 1500 metu'
*Nenutraukdamas akiu kontakto jis
atsistojo ir priejo prie Heidi. Susnazdejo*
'Heidi, as lili jau nebesusigrazinsiu.
Viskas gerai, pabandyk tai pamirsti ir
geriau pasveikink mane su jubiliejumi.'
*Per zingsni atsitrauke, pajutes itampa,
taciau sypsena nuo jo veido nesitrauke*

Heidi pasistengė nusišypsoti,nes nesitikėjo,kad Demetris bus su ja toks malonus.
-Tiesa pasakius,nesitikėjau to iš tavęs...
Žiūrėjo į jį toliau.
-Bet džiaugiuosi.
Šyptelėjo ir ištiesė ranką į jo pusę.
-Taika?
Išgirdusi apie jo gimtadienį pasijuto nepatogiai,kad pamiršo tokį svarbų įvykį ir dar ji neturi jam dovanos.
-Atleisk,per visą šią sumaištį pamiršau apie tavo gimtadienį.
Kaltai nudelbė galvą žemyn,tada priėjusi arčiau atsargiai jį apkabino.Norėjo pakštelėti į skruostą,bet susilaikė,nes nenorėjo kad Demetris pasijaustų nepatogiai.
-Su gimtadieniu,Demi...
Atsitraukusi šyptelėjo.

*Šyptelėjo jai ir atsakė į jos
apsikabinimą tuo pačiu.*
'Taika'
*Pagloste jos nugarą ir atsitraukė*
'Nieko tokio.. Tiesiog..
Tegul būna viskas taip, kaip
turi būti. Nebesipykim..'
*Dar švelniau jai nusišypsojo*
'Beje, girdėjai, kad Jane gryžo?'
*Išsišiepė ir pasirodė kiek vaikiškai..*

Heidi patenkinta nusišypsojo,kad tarp jų įsivyravo taika,tada nuėjusi prie jo lovos atsisėdo.
-Pagaliau taika..
Pasakė vis dar tebesišypsodama.Tada ji prisimerkė lyg pabudinta iš sapno.
-Jane?Mūsų Jane grįžo?
Pažiūrėjo į jį keista veido išraiška.
-Kada?
Ji buvo kiek nustebusi,tačiau viduje jau džiaugėsi.

*Issisiepe ir kvailai palingavo i
sonus, tarsi jis butu pingvinas.*
'Neseniai. Alec nubego pas ja'
*Sypsojosi kaip beprotis ir priejes
prisedo salia Heidi. Jis tiesiog
tirtejo is nekanntrumo susitikti.*
'Gal reiktu ja susirasti? Kaip manai?'
*Is jo lupu verzesi nekantrumas*