Demetri Kambarys

*Ieina ir persirengia chalatu. kostiuma pakabina i spinta ir iseina*

*Gryzes issipakuoja maisus ir issitraukes stambiais dryziais dryzuota dzemperi bei tamsius dzinsus, numeta juos ant lovos. Kazkur susiranda baltus calvin klein apatinius ir juos apsiwilkes, ilenda i drabuzius esancius ant lovos. netwarkes slapiu kiek susivelusiu plauku iseina*

*Įbėgo ir griuvo su lili ant rankų į lovą. Nustojo leisti tuos keistus garsus ir atsisukęs į lili, švelniai nusišypsojo*
"Žinau, aš kvailas"
*Nusijuokia*

"Kaimynai nesvarbu"
*Visdar šypsojosi. Jo akys spindėjo iš laimės*
"Nejau nebuvo linksma?"
*Nusijuokė, pagalvojęs kaip jiedu turėjo atrodyt iš šalies*

*Liko gulėti ant lovos ir laukė kol lili susiruoš*
"Tu išalkusi?"

*Atsisėdo.*
"Ta prasme aš galiu atitemti vieną italę, kurią įviliojau į mūsų rūsius.."
*Atsistojo ir priėjo kiek arčiau lili*
"Nori?"

*Kažką nujausdama kiek prisimerkė.*
"Ir po to kur suitinkam?"

*Papurtė galvą*
"Žinau, turiu.. Gal aš papuotausiu Forkse. Moku pilotuot - nesudaužysiu tavo lėtuvo. Nuskraidinsiu tave ten, gerai?"
*Pusbalsiu tarė*

"Reiškias bus linksma"
*Atvirai nusišypsojo*

*Puolė gaudyti lili*

*Įėjęs vėl prisiminė linksmas dienas,
praleistas su lili. Žvilgtelėjo į atvertą
langą, kurį su lili kartu paliko kai
paskutinį kartą čia buvo. Visa tai varė
jį į depresiją jis tikėjosi bent čia ją
surasti. Nei čia, nei Forkse, nei kur
kitur jis nebeturėjo draugų. Lili buvo
vienintelė, todėl dabar jam buvo tik
dar sunkiau. Galiausiai jis nužvelgė
visus dar neišpakuotus maišus su
prekėm, priėjo prie lango ier jį uždarė.
Jis krito į lovą ir stebėjo save lubose
esančiame veidrodyje. Demetri buvo
be galo viskuo nusivylęs. Pagaliau jis
pakilo pasiėmė pora rūbų iš maišų ir
apleido kambarį.*

*Vėl grįžo čia ir išmetė senus,
suplyšusius rūbus. Dar kartelį
ilgėsingai nužvelgė kambarį ir išėjo.*

*Iejo i kambari ir net nesidairydamas priejo prie lango. Demetri stebejo lili pro langa, suneres rankas ant krutines ir lauke jos.*

Priėjusi Demetri kambarį Heidi sustojo.Ji svarstė gal viską palikti taip kaip yra,tačiau jos moteriškas smalsumas,bei kažkoks neapsakomas jausmas neleido jai taip imti ir nueiti.
Ji pabarbeno į kambario duris ir pravėrusi jas įėjo.
-Netrukdau?
Paklausė ir tik po to pažvelgė į Demi.Giliai įkvėpusi tarė.
-Klausyk,man labai reikia su tavim pasikalbėti.
Padariusi šiokią tokią pauzę tesė toliau.
-Aš labai atsiprašau dėl to kas įvyko svetainėje,tačiau tikrai nematau nieko blogo.Jei ta...
Ieškojo tinkamo žodžio galvoje.
-Jei ta mergina įsižeidė,kad tave pavadinau Demiu,tai jai tikrai kažkas negerai,juk visada tave taip vadindavau.
Heidi tikriausiai pirmą kartą pasijuto tokia nieko verta,jai šis jausmas buvo nepažįstamas.Ji tik stovėjo ir žiūrėjo į jį,laukdama kol jis ką pasakys.