Lietingasis Parkas

- Kitą dieną? - Natali išsižiojo, tada prikando lūpą.
- O kas... kas tave perkeitė? Nepažįstamas? - pasiteiravo tyliai Nat.
- Aš... Na, gyvenau čia... prieš mėnesį, tada grįžau atgal į Bostoną, pas tėvus... Kad ir kaip apgailėtinai skamba, pas juos taip ir neužėjau... - nusijuokė.

Goe įkišo ranką į kišenę ir ištraukė kažką labai stipriai suvyniotą-tą patį ryšulėlį, kurį jai davė senukas."Vampyrai..."-mintyse sau šyptelejo.-"Lyg jie egzistuotų...".Kartu nusišaipė iš to, jog pati į Forksą atvyko vien vedama legendų. Ji atsilošė, nugara atsirėmė į suolelio atkaltę, kumštyje spausdama amuletą. Užsimerkė, bandydama susikaupti ir viską sudėlioti į vietas.

-Na..Kaip pasakius,tą pažįstamą..Šiek tiek.
Šyptelėjo.Tada apsidairė.Elgėsi itin atsargiai,nes žinojo čia esant žmonių.
-Gerai padarei,kad neužėjai.Nemanau,kad jie būtų patikėję istorija 'žmonės keičiasi'.Jie labai įtarūs..
Sukikeno.
-Na,man pačiai norėjosi važiuoti į Italiją.Į savo gimtąjį miestelį.

*Nelabai Žinodama ką pasakyti ji tyliai sėdėjo*

Natalie šyptelėjo.
- Taip... Ir... bijojau, kad galiu nesusivaldžiusi juos nuskriausti... - nutęsė, tada vėl žvilgtelėjo į netoliese esančią merginą. Tačiau netrukus vėl nusisuko ir šyptelėjo.
- Šiaip ar taip, ko gero, jeigu norėčiau nukeliauti pas tėvus... Į namus, būtų pravartu atsitempti kartu ir Aurorą. - nusijuokė.
- Ji turi specialią galią, kuri galėtų praversti. - sukikeno pažvelgdama į Aurorą.

Šįkar jau pasisuko į Aurorą.
-Kokia ji?
Nusišypsojo.

'Galiu priversti pakeisti kažkieno ketinimus'
*Nusišypso*

Ji kilstelėjo antakius ir sukikeno.
-Neblogai..
Šyptelėjo.
-Tikrai neblogai.
Sukikeno.

'Tik stengiuosi nelįsti į kitų padarų galvas, baisiai nemėgstu to daryti be reikalo'
*Nusijuokia*

Natalie linktelėjo.
- Aha, man irgi patiko, kai vos išgirdau tai sunku buvo patikėti, kol pati neišbandžiau. - nusijuokė.
- Kai tik pasikeičiau... Norėjau kuo daugiau išbandyti... Visko. - nusijuokė.
- Auroros galia man patiko, net pati nesuvokiau, kad ji privertė mane daryti tai, ko norėjo. - sukikeno.

-Įdomu.
Nusijuokė.
-O tu,Aurora,seniai tokia?
Narny iki tol nežiūrėjo į merginą.Stebėjo dangų.Galiausiai jos akys vėl nukrypo į ją.

'Šiek tiek daugiau ne šimtą metų'
*Nusijuokia*
'Ji buvo drąsus bandomasis triušiukas'
*Sukikeno*

Natali išdidžiai linktelėjo ir nusijuokė.
- Norėjau išbandyti kuo daugiau, tačiau dabar... Na, vargu ar sutikčiau iškęsti Jane'ės sukeliamus skausmus ar kažką panašaus... - šyptelėjo.

'Aš galėčiau pabandyti, senai nejutau kažkokio skausmo'
*Nusijuokia*

Narny suspaudė lūpas.Tada vėl atleido.
-Senokai.
Ji nusijuokė pati iš savo reacijos.Juk yra sutikusi ir senesnių.Galbūt sureagavo taip todėl,kad Aurora atrodė daugiausia devyniolikos.
-Mazochistės.
Mergina nusijuokė.

Natalie nusijuokė, tada linktelėjo.
- Tikrai, net norėjau tada kęsti paralyžių, norėjau prisiprašyti to, bet... neteko. - nusijuokė.

'Kurgi ne'
*Sukikeno*

Narny papurtė galvą.
-Manęs skausmas netraukia.Gerai būti tarp žmonių.Žinai,kad tau jie nieko padaryti negali.
Nusijuokė.

Natalie nusijuokė.
- Na, pastaruoju metu aš taip pat stengiuosi būti prie žmonių, bet vien dėl to, kad ateityje būtų lengviau... Dar būdama čia, prieš mėnesį... Na, visai nesivaldžiau, pridariau dalykų, dėl kurių gailiuosi... - tyliai pasakė.

'Aš irgi nieko nedarau.
Nesimušu. Nebent reikia'
*Nusijuokė*
'Ką gi merginos, palieku jus čia. Man reikia pamedžioti'
*Parodo į juodas akis*
'Iki'
*Apkabino jas abi iš eilės ir nuėjo prie savo juodo Porshe.
Įsėdusi nuvažiavo link miško*

Taip be sedint be jokios pramogos, Goe pradėjo nuobodžiauti. Ji žvilgtelejo į laikrodį, bet... pamatė, kad jo neužsidėjo. Atsistojusi iš sėdimos vietos patraukė prie būrelio merginų, visai nenutuokdama, kur lenda.
-Sveikos. Ei, gal kuri pasakytu, kuri dabar valanda?-Abejingu veidu žvelgė tai į vieną tai į kitą, nežinodama ar kuri atsakys.

Narny maloniai nusišypsojo merginai slėpdama dantis.
-Sveika..Am..Dabar yra beveik dešimta..
Pasižiūrėjusi į laikrodį prataria ir nuryja gumulą gerklėj.

Natalie šyptelėjo ir linktelėjusi taip pat apkabino Aurorą.
- Iki. - atsisveikino ir su šiokia tokia nuostaba pažvelgė į Goethią. "Valdykis" - pasakė mintyse pati sau ir šyptelėjo merginai.
- Sveika. - pasisveikino.

Goe pastebėjo keistą sumišimą jų veiduose, bet paskui pamanė, kad dėl tokio netiketo priėjimo arba išvis jai pasivaideno.
-O ačiū labai. Taip ir maniau, kad jau velu.-jau ketino eiti, bet stabtelejo dar.-Jūs vietinės?-Lyg tarp kitko paklausė.

Natalie akimirką sudvejojo.
- Emm... Aš tai... nelabai seniai čia atsikrausčiau. - šyptelėjusi pasakė.