Lietingasis Parkas

Šyptelėjo merginai.
-Aš neseniai atsikrauščiau,taigi galima sakyti,kad taip.
Ji virptelėjo.Visiškai netyčia.Narny atsisėdo,nes žinojo,kuo tai gali baigtis.

Goe nenumanė, kokius jausmus ir instinktus žadina vampyrėms, tad visai "užsikabinusi" kalbėjo toliau.
-Aš pati čia dar tik porą dienų. Iš kur jūs atvykusios?-Plepėjo toliau lyg niekur nieko, pagaliau gavusi progą.

Natalie šyptelėjo. Džiaugėsi tuo, kad visai ramiai sugeba žiūrėti į skanėstą.
- Aš iš Anglijos, Bostono. O tu?

-Aš iš Italijos..Vieno mažo miestelio.
Šyptelėjo merginai,nustojo kvėpuoti,kad būtų lengviau.Tiesiog ritmingai šiek tiek kilnojo pečius.

*Ateina su Adriana ir vaikstineja po parka susikabine uz ranku*
-Kaip matau sykart nelyja.
*nusijuokia*
-Pasiseke mums.
*pabuciuoja ja ir neziuri i kitus zmones,vampyrus*

- Taip tikrai pasiseke
*nusisypso*
- cia labai grazu

-O..Iš kito žemyno jūs. Aš iš New York'o. Tai gal jau teko susipazinti su Eva ar Kite Tragedy? Jos mano pusseserės..-Vieną akimirką jai pasivadeno, kad jos žiūri į ją taip, lyg norėtų suvalgyti, bet nuvijo tokias mintis šalin, pati save pajuokdama, kad rimtai greit susirgs paranoja.

Užuodusi dar vieno žmogaus ir vampyro kvapą pasisuko į tą pusę ir vos sulaikiusi urzgesį kreivai dėbtelėjo.Tada vėl atsisuko į merginą.
-Ne,neteko.
Vos vos šyptelėjo.

-Aisku...-Linktelejo. Vis negalėjo nuvyti keistos nuojautos, tik nesusivokė, ką ji reiškia.-Ką gi, buvo malonu pasišnekučiuoti. Manau dar susitiksim. Miestelis mažas...-Šyptelejusi ir pamojusi joms keistos baimės vedama nuskubėjo tolyn.

Natalie išpūtė akis. Kite, juk ją Nat matė ką tik pasikeitusią, net regėjo, kaip vaitoja iš skausmo, virsdama vampyre... Tačiau Nat buvo per ilgai užsigalvojusi. Goethia jau buvo nuėjus.
- Iki... - šyptelėjo. Tada jos dėmesį patraukė išvaizdus vaikinas su mergina. Nat greitai nusisuko nuo jų. Jie bučiavosi, o Nat nebuvo linkusi spoksoti į besibučiuojančias poreles, turbūt taip norėjo joms suteikti šiek tiek privatumo...

-Vampyras ir žmogus..Negerai negerai..
Ji lėtai palingavo galvą tyliai sušnabždėjus.Urzgesys vis dar bandė išsiveržti jai iš krūtinės.

-Na taip pasiseke.
*sypteli selmiska sypsena ir atsisuka i dvi merginas ir isiziuri i Natalie*
-Pala.
*ziuri i ja*
-Natalie.

- Kas ta Natalie?
*pasidomi ziuredama i merginu puse*

-Mano pusesere kuria pries du metus.
*Nusijuokia*

Natalie žvilgtelėjo į porelės pusę.
- Henry? - pasakė spoksodama į jį.
- Oj... Čia tai geras... - Nat nusijuokė.
- Nepatikėsi, Narny, jis mano pusbrolis, tik.. em... iš kitos pusės. - sukikeno.

-Kuri is ju?
*sypteli*

-Ta blondine einam prie ju.
*Nusijuokia*

Nepatikliai pažvelgia į juos ir suspaudžia lūpas.

-tu eik as tave pasivysiu
*sypteli*
*suciaupia lupas nes pradeda vel skaudeti kakla*

Nat palinko prie Narny.
- Tik atsargiai, prie gražių merginų lenda kaip prie... Na, nenustebčiau jei tu jį sudomintum... - nusijuokė ir pažvelgusi į Henry šyptelėjo.
- Sveikas.

Narny įkvėpė.
-O taip.Pusbrolis maniakas.Prisimenu iš tavo pasakojimų,Nat.
Pasistengė pasakyti taip,kad jis išgirstų.Tada nekaltai šyptelėjo.

Natalie išsižiojo.
- Aš tau esu apie jį pasakojusi? - paklausė nustebusi, tačiau netrukus sukikeno.
- Baik tu, jis nepavojingas. Na, bent jau man... - vėl nusijuokė.

-Labas.Senai nesimatem.
*sypteli jei*
-As nesu joks manijakas.
*ziuri i Narny*

-Prašyčiau.Nat daug pasakojo.
Ramiai šypsojosi.Staiga surimtėjo.
-Gerai,baigiu.

Natalie nusijuokė, tada linktelėjo.
- Aha, tačiau tu beveik nepasikeitei. - šyptelėjo.
- Pasirodo... Tu ir tada buvai... - Nat atsargiai žvilgtelėjo į Adrianą.
- Em... pasikeitęs. - pabaigė ji.