Lietingasis Parkas

*Iš tamsaus miško išnyra grakštus Josettės siluetas, o paskui pasimato ir ji visa. Josė atsisėda ant šlapio suoliuko*

*Įlėkusi į parką, Emily apsidairo. Giliai įkvėpusi užuodžia kažkokį pažystamą kvapą. Priėjusi arčiau ir pamačiusi Josette šypteli jai*
"Sveika"

"Salut" *Tyliai taria savo melodingu balseliu*

"Tai kaip sekasi? Ką čia veiki?"
*šypteli*

*Sukikena* "Sėdžiu kaip matai." *Prikanda lūpą* "Neatrodai pernelyg laiminga, gal kas nutiko?" *Susidomėjusi paklausia*

*Prisiminusi ko čia atėjo, tyliai atsidūsta*
"Galvojau, gal čia sutiksiu Alec, bet kaip matau čia jo nėra"
*liūdnai taria*
"Jis sakė susiras mane, bet jo jau kelias dienas nematau"
*greitai viską ištaria*

"Alec?" *Suglumsta* "Bet ko tau iš jo reikia? Na, aš jį neseniai mačiau miške, bet jis įsižeidęs greitai pasišalino... Benjaminas irgi ten buvo..." *Perbraukusi ranka per plaukus dar kartą paklausia*
"Ir vis dėl to... Iš tiesų, ko tau iš jo reikia?"

*Susimasčiusi greitai pasako*
"Supranti aš jį..."
*prisiminusi, kad Josette yra Merės teta, greitai nutyla ir nuleidžia akis į žemę*

*Nustebinta tokio neryžtingumo ir pati pažvelgia į žemę gal būt tikėdamasi išvysti ten ką įdomaus, bet neradusi vėl pakelia galvą.* "Ką tu jį?" *pakelia vieną antakį*

"Aš jį myliu"
*tyliai ištaria ir šypteli, vis dar nepakeldama akių*

*Sukryžiuoja kojas* "Ak, šit kaip..." *Atsidūsta* "na, nieko nepadarysi... Meilė nevaldoma." *Prikanda lūpą* "Ar jis tau atsako tuo pačiu? Ir kodėl tau skiria tiek mažai dėmesio.?" *Ima piktintis*

"Manau, kad jis jaučia tą patį, nors ir sako, kad meilė jam neegzistuoja"
*liūdnai šypteli*
"Jis man sakė, kad susiras mane, bet jau praėjo trys dienos, o jis nepasirodo..."

"Aš jam..." *Ima raitotis rankoves ir po truputėlį stotis*

"Kas yra?"
*nieko nesupratusi paklausia*

*Perpykusi atsistoja* "Juk negalima taip ignoruoti tavęs Tu juk turi teisę į susitikimą su juo " *Raukosi ir vaikščioja pirmyn atgal* "O jis... jis..." *Suklykia* "Aaaarrrrggghhhh Tai taip nervina..."
*Atsisėda ir suneria rankas*
"Nors, ką tu vaikui su tokiom galiom padarysi...? O gi nieko..." *Murma nusivylusi*

"Josette, viskas gerai. Smurtu visko neišspresi"
*liūdnai šypteli ir pasižiūri į ją*

*Atsidūsta ir liūdnai palinksėjusi galva sutinka* "Deja, tu teisi... O tu jam nebandai skambinti ar panašiai? Pati nuvykti į Volterą?"

"Nežinau jo telefono numerio"
*šypteli*
"O į Voltera neisiu"

*Linksi galva* "Na, tai jau tavo pasirinkimas... O dabar... Jei jau mes čia, nori apsiprekint?"

"Gal eime pas mus?"
*šypteli*
"Eisime , ką nors švesti, nes Kitei dabar labai sunkus metas ir jai reikia prasiblaškyti..."
*pakraipo galvą ir šypteli*

"Na, gerai." *Nusišypsojusi pakyla* "Pala, o kas Kitei?" *Suglumsta supratusi, kad pirma į tai visiškai neatkreipė dėmesio*

"Markas Volturis, draugavo ir su Kite ir su Erica. Vakar užtikau Erica su Marku viežbutyje..."
*biškuti susierzinusi prataria*
"Kitei dabar labai sunku..."

"padugnė..." *Trumpai, bet taikliai apibūdina MarkKiaulę* "Eime" *Paragina, vydama mintis apie Marko staigią ir netikėtą mirtį nuo kraujo perdozavimo...*

*Pritariamai linkteli išgirdusi pirmą žodį*
"Eime"
*vos vos šypteli*
"Susitiksime kieme"
*šypteli ir išbėga iš parko*

*Dar akimirką pasėdėjusi pakyla ir pasuka miško link*